Sunday, November 10, 2013

ვერის უბნის ურბანული სივრცის ტრანსფორმაცია (სტატიები)

saeqsperto daskvna

arqiteqtor n. CarTolanis mier warmodgenil
meliqiSvilis q. #15-17-19-23-25-isa da quCiSvilis Sesaxvevi # 6-4-8/10 miwis nakveTebze mimdebare teritoriis qalaqgegmarebiT
saproeqto winadadebaze


warmodgenili saproeqto winadadeba gulisxmobs veris ubnis centraluri  quCis  marjvena mxaris arsebul ganaSenianebaSi radikaluri cvlilebebis Setanas.
saproeqto arealSi XIXs-is bolos da XXs-is  dasawyisisYaraerTi saintereso Senoba dgas; SenarCunebulia quCebis reliefTan morgebis tradiciuli Tbilisuri struqtura, sacxovreblis tipebi da mxatvruli saxe. quCis gaswvriv ganlagebuli sxvadasxva simaRlis da moculobis, individualuri saxis mqone Senobebi  qmnis am ubnisTvis damaxasiaTebel cocxal ritms. maT Soris maRalmxatvruli RirebulebiT gamoirCeva meliqiSvilis q.# 11, 13, 15, 17, 19, 21, 23 da 25 sacxovrebeli saxlebi. TiToeul Senobas aqvs damoukidebeli, mcire zomis, myudro ezo.
warmodgenil ganaSenianebaSi SeiZleba gamoiyos  mxatvruli TvalsazrisiT SedarebiT   naklebad Rirebuli, mZime mdgomareobaSi myofi Senobebi. maTi axali nagebobebiT Secvla SesaZlebelia, Tu es ar daarRvevs ubnis istoriulad Camoyalibebul masStabs, gegmarebiT struqturas da xasiaTs, rac dacvis reJimis upirveles moTxovnas warmoadgens.  
aRniSnuli ubani Sedis Tbilisis istoriuli nawilis saxelmwifo dacvisa da ganaSenianebis regulirebis zonaSi. 1985 wlis 29 ianvris # 76  dadgenilebis mixedviT "regulirebis zonis dadgenis mizania mis farglebSi dagegmarebis struqturis, arqiteqturul-sivrcobrivi garemos SenarCuneba, rac uzrunvelyofs istoriulad Camoyalibebuli da axali gaSenebis harmoniul erTianobas".   
rogorc proeqtis avtori aRniSnavs,  qalaqgegmarebiTi gadawyvetiT gaTvaliswinebulia samezoblo nakveTebis "gamsxvileba" da maTi erT mTlian organizmad warmodgena.  aseTi midgoma ewinaaRmdegeba rogorc zemoxsenebul debulebas, aseve saerTaSoriso kanonmdeblobas. kerZod, vaSingtonis qartia (1987w.) Semdegnairad gansazRvravs am problemisadmi  swor meTodologiur midgomas:  

1. axali nagebobis mSeneblobis, an arsebulis adaptaciis SemTxvevaSi, angariSi unda gaewios arsebul sivrciT organizacias _ gansakuTrebiT, masStabisa da miwis nakveTis zomis gaTvaliswinebiT.

 2. SesanarCunebeli niSan-Tvisebebia istoriuli qalaqisa da urbanuli teritoriebis istoriuli xasiaTi da yvela is masala Tu sulieri elementi, romelic am xasiaTs gamoxatavs, gansakuTrebiT:

a) urbanuli qsovilis saxe, romelic gansazRvrulia quCebis qseliTa da TiToeuli ganaSenianebuli miwis nakveTis konfiguraciiTa da zomiT.

amave sakiTxTan dakavSirebiT gasaTvaliswinebelia menejmentis saxelmZRvanelo msoflio memkvidreobis ZeglebisaTvis (avtorebi: b. fildeni da iu. iukileto,ICCROM, UNESCO, ICOMOS, 1993), romlis IX Tavis 9.3.8 punqtSi (Tanamedrove dizaini istoriul garemoSi) aRniSnulia, rom axal nagebobas unda hqondes:
·         ritmi, romelic harmoniulia garemomcveli ganaSenianebis, urbanuli ritmisa da morfologiuri saxisa;
·         masa, romelic SeTanadebulia konteqsts- arc iseTi didi, rom daarRvios istoriuli centris intimuri, adamianuri masStabi da iseTi, rom gamoiricxos xelovnuri gaerTianeba miwis ramodenime nakveTisa erTi didi nagebobis (funqciis) gansaTavseblad;
 igive moTxovnebia dayenebuli istoriul zonaSi axalmSeneblobebTan dakavSirebul UNESCO - s rekomendaciaSi istoriuli ansamblebis Tanamedrove rolis da dacvis Sesaxeb (nairobi, 1976w.).
zemoTqmulidan gamomdinare  proeqtiT SemoTavazebuli didi moculoba, romelic gulisxmobs ramdenime saxlis da miwis nakveTis  gaerTianebas Seqmnis mZlavr moculobas, grandiozul sibrtyes, rac daarRvevs  meliqiSvilis quCis istoriulad Camoyalibebul  sivrcul-gegmarebiT struqturas da mxatvrul saxes.
 miuxedavad imisa, rom warmodgenili  grafikuli masalis mixedviT igrZnoba quCis arqiteqtonikis SenarCunebis mcdeloba _ gamoxatuli arsebuli nagebobebis  fasadebis mxatvruli saxis  misadagebaSi,  Riobebis formisa da ritmis ganmeorebaSi  _  miwis nakveTebis gamsxvilebis gamo gazrdilia masStabi. aseTi midgoma ewinaaRmdegeba zemoT aRniSnul kanonebs da   sarTulianobis dasaSveb maqsimalur maCvenebels. uflebrivi zonirebis mixedviT sarTulianoba quCis am monakveTiSi  ar unda aRematebodes 3-5 sarTuls.


    
i. elizbaraSvili
c. CaCxunaSvili
m. suramelaSvili
      




Tbilisi, veris ubani

saproeqto teritoriis istoriul-arqiteqturuli
kvleva

ganaSenianeba p. meliqiSvilis,  S. RambaSiZis, g. quCiSvilis,
i. nikolaZis quCebs Soris moqceul teritoriaze




istoriul veris  ubanSi  mdebare  saproeqto  teritoria  moicavs ganaSenianebas  p. meliqiSvilis,  S. RambaSiZis,    g. quCiSvilisa da i. nikolaZis quCebs Soris. es monakveTi Sedis T. WoveliZis quCasa da varazisxevs Soris moqceul qalaq Tbilisis gaSenebis regulirebis zona
Si.

veris ubnis warmoSoba
da ganviTarebis istoria

dRevandeli veris ubnis teritoriaze, Tbilisis gareubanSi Crdilo-dasavleTiT XIX s-is bolo aTwleulebamde mdebareobda sofeli vere.  igi werilobiT wyaroebSi ixsenieba XVIII s-dan. sofelma saxelwodeba miiRo mdinare veresgan (igive skvireTi). batoniSvili vaxuStis aRweris Tanaxmad: "xolo koJris CrdiloT kerZ ars skvireTis mdinare, aw wodebuli vere; gamosdis didgoris mTas, modis aRmosavliT, erTvis mtkvars dasavleTidam, tfilisis Crdilod kerZ. SesarTavsa zeda ars lurji monasteri".
XVIII s-Si sofel veres samxreTis sazRvari  gabanaanTxevze gadioda (amJamindeli e. gabaSvilis quCis nawili), dasavleTidan _ vardisubanze (dRevandeli "semionovkis" dasaxleba). CrdiloeTidan veres saburTalo emijneboda, xolo aRmosavleTidan _ mdinare mtkvari.
sofeli vere mniSvnelovan gzajvaredinze mdebareobda. Sua saukuneebSi aq gadioda Tbilisidan veris xevisken wamosuli diRmis gza (dRevandeli m. kostavas quCa), XIX s-is dasawyisidan am mimarTulebiT gadioda saqarTvelos samxedro gza. meore gza Tbilisidan wyneTisken miemarTeboda (amJamindeli g. meliqiSvilis quCa).
 mdinare vereze XVII s-is Suawlebidan arsebobda, aguriTa  da qviT nagebi oTxmaliani xidi. am xids iqiT didi safosto Sose ramdenime mosaxveviT adioda mTaze, saidanac ukve iwyeboda qalaquri dasaxleba. am teritoriaze  ixsenieba davrdomilTa TavSesafari, qalaqis saavadmyofo, safosto ekipaJebis fabrika da sxva.
XIX s-is 60-ian wlebSi qalaqis dasavleTis sazRvarma moskovis quCas (dRevandeli rusTavelis moednis midamoebi) miaRwia, xolo mis miRma arsebuli sofeli vere ukve qalaqis gareubnad iqca. amave saukunis bolo aTeul wlebSi Tbilisis ganaSenianebuli teritoria ukve varazis xevamde gavrcelda.
Tbilisis 1867 wlis gegmaze gareuban veres teritoriaze ukve daproeqtebulia momavali quCebis qseli, sadac regularuli quCebiT Sevsebul monakveTebTan erTad, Cans, Zveli, iregularuli gegmarebis fragmentebi, rac nawilobriv emTxveva saproeqto teritoriis mimdebare g. quCiSvilis quCis monakveTs.  gamokveTilia i. nikolaZis, m. kostavas da g. quCiSvilis, o. rodenis  quCebi.
1880-90-ian wlebSi aRniSnul teritoriaze iwyeba  intensiuri ganaSenianeba, rac grZeldeba XX s-is dasawyisSi da varazisxevamde aRwevs.  1884 wlis gegmaze es xevi vardisxevis saxeliTaa datanili. XX s-is dasawyisSi p. meliqiSvilis quCasa da i. WavWavaZis prospeqts xevze gadebuli xidi akavSirebda. varazisxevis qveda nawilis amovseba 1948 wlidan daiwyo da dasrulda 1957 wels. am dros sruldeba amJamad TbilisisTvis ase mniSvnelovani saqalaqo magistralis Camoyalibeba, romelic akavSirebs vakes, veras da saburTalos. 
1913 wlis gegmaze ukve Cans p. meliqiSvili quCa. 1924 wlis gegmaze saproeqto ubanSi sabolood aris formirebuli quCebis qseli, romelic dRevandel mdgomareobas emTxveva.


saproeqto ubnis arqiteqturul-mxatvruli analizi

ganaSenianeba p. meliqiSvilis,  S. RambaSiZis, g. quCiSvilis, i. nikolaZis quCebs Soris moqceul teritoriaze viTardeba damrec reliefze. saproeqto arealSi XIX s-is bolos da XX s-is  dasawyisisYaraerTi saintereso Senoba dgas. ZiriTadad SenarCunebulia quCebis reliefTan morgebis tradiciuli Tbilisuri struqtura, sacxovreblis tipebi da mxatvruli saxe, Tumca bolodroindelma uxeSma Carevebma am ubansac ucvala saxe. gansakuTrebiT dazaralda quCiSvilis quCa, romlis Tavdapirveli saxe amJamad xelyofilia warmoebuli umasStabo axalmSeneblobebiT.
adre aq arsebuli sacxovrebeli saxlebis simaRle ar aRemateboda or-sam sarTuls.  mniSvnelovani saqalaqo magistralis _ p. meliqiSvilis  gamzirisa da g. quCiSvilis quCas Soris moqceuli es mikroubani gamoirCeoda simyudroviT da kamerulobiT. saproeqto teritoriis ganaSenianeba uaRresad sainteresoa Tavisi sivrcul-gegmarebiTi gadawyvetiT. am monakveTSi arsebuli  TiTqmis yvela nageboba sainteresoa mxatvrul-istoriuli TvalsazrisiT. aseve, aRsaniSnavia memorialuri Senobebis siWarbe: RambaSiZis q. # 9 _ XIX-XX ss. cnobili qarTveli msaxiobi qalis mako safarova-abaSiZis sacxovrebeli saxli; rodenis q. #6 _ cnobili qarTveli moqandakis i. nikolaZis saxl-muzeumi; nikolaZis q. #18 _ i. nikolaZis sacxovrebeli saxli; p. meliqiSvilis #25 cnobili qarTveli mean-ginekologis g. RambaraSvilis sacxovrebelo saxli da p. meliqiSvilisa da g. quCiSvilis quCebis kuTxeSi mdebare saxli, sadac cxovrobda Tanamedrove maTematikuri mecnierebis fuZemdebeli saqarTveloSi, Tbilisis saxelmwifo universitetis erT-erTi  damaarsebeli  a. razmaZe.
Seicvala quCiSvilis quCis,  rogorc arqiteqturul-mxatvruli saxe, aseve _ funqcia. axla aq mravalsarTuliani sastumroebis simravlea. XIX s-is bolos am teritoriaze Camoyalibebuli qalaquri tipis dasaxlebam SeinarCuna ufro Zveli  urbanuli qsovilis fragmentebi, rac dRes  msxvili moculobebis gaCenis  gamo SeiZleba ukvalod daikargos. aRsaniSnavia, rom quCebis es kvanZi erT-erTi uadresia am ubanSi. igi ukve gamokveTilia XIX s-is rukebze da rogorc Cans inarCunebs Zvel, Tavisufali gegmarebis fragments. Zveli Senobebis ngreva axlac mimdinareobs o. rodenis quCasa da g.  quCiSvilis quCas Soris moqceul teritoriaze.  am quCebis kuTxeSi axali mravalsarTuliani Senobebi igeba, aman SeiZleba  sabolood Seiwiros o. rodenis plastikuri quCis texili, rac mniSvnelovani danakargi iqneba.
p. meliqiSvilis quCis gaswvriv ganlagebuli individualuri saxis mqone  gansxvavebuli simaRlis da moculobis Senobebi am ubnisTvis damaxasiaTebel cocxal ritms qmnis. maT Soris maRalmxatvruli  da urbanuli Rirebuleba  gamoarCevs meliqiSvilis q.# 11 -dan #29-is CaTvliT saproeqto teritoriaze ganTavsebul TiTqmis yvela  sacxovrebel saxls. maTgan Zeglis statusi gaaCnia  #13 Senobas, xolo Zeglis niSnis mqonea _ #11. TiToeul Senobas aqvs damoukidebeli, mcire zomis, myudro ezo. Zalze mniSvnelovania, rom meliqiSvilis gamziris kuTxis Senobebs, garda mxatvruli Rirenulebisa, aqvs urbanuli da gegemarebiTi TvalsazrisiT


amasTan erTad, mikroubnis ganaSenianebaSi SeiZleba gamoiyos  mxatvruli TvalsazrisiT SedarebiT naklebad Rirebuli Senobebi, romelTa fizikuri mdgomareoba sakmaod mZimea. SesaZlebelia maTi axali nagebobebiT Secvla. magram vinaidan aRniSnuli ubani Sedis qalaq Tbilisis gaSenebis saxelmwifo regulirebis zonaSi, axalmSeneblobebTan dakavSirebiT gasaTvaliswinebelia garkveuli SezRudvebi:
·         SenarCunebuli unda iyos dagegmarebis struqtura da  arqiteqturul-sivrcobrivi garemo, urbanuli teritoriis istoriuli xasiaTi da yvela is masala, Tu elementi, romelic am xasiaTs gamoxatavs. axali nagebobebis mxatvruli gadawyveta  Sexamebuli unda iyos arsebul SenobebTan
·         daculi unda iyos istoriulad Camoyalibebuli urbanuli qsovili, romelic gansazRvrulia quCebis qseliTa da TiToeuli ganaSenianebuli miwis nakveTis konfiguraciiTa da zomiT
·         adaptaciis, an axali nagebobis mSeneblobisas angariSi unda gaewios arsebul sivrciT organizacias _ gansakuTrebiT mis masStabsa da miwis nakveTis zomas. ar unda moxdes miwis ramdenime sakadastro erTeulis gaerTianeba, an  daqucmaceba. axali moculobebis gaCenam  ar unda daarRvios ubnis istoriulad Camoyalibebuli masStabi, gegmarebiTi struqtura da xasiaTi
amgvari meTodologiur midgomebi pasuxobs saerTaSoriso kanonmdeblobis moTxovnebsac, kerZod, vaSingtonis qartias (1987w.).
miuxedavad imisa, rom dRemde warmoebuli axalmSeneblobebis dros  aRniSnuli SezRudvebi ignorirebuli iqna, maTi gaTvaliswineba aucilebelia ubnis ganaxlebisa  da ganviTarebis Semdgom  procesSi.
amave sakiTxTan dakavSirebiT gasaTvaliswinebelia urbanuli memkvidreobis nimuSebisa da  istoriul garemoSi Tanamedrove dizainis CarTvis mimarT gamoxatuli pozicia (b. fildeni da iu. iukileto), ris mixedviTac axal nagebobas unda gaaCndes:
·         ritmi, romelic harmoniulia garemomcveli ganaSenianebis, urbanuli ritmisa da morfologiuri saxisa;
·         masa, romelic SeTanadebulia konteqsts arc iseTi didi, rom daarRvios istoriuli ubnis intimuri, adamianuri masStabi da iseTi, rom gamoiricxos xelovnuri gaerTianeba miwis ramodenime nakveTisa erTi didi nagebobis gansaTavseblad;
 igive moTxovnebia dayenebuli istoriul zonaSi axalmSeneblobebTan dakavSirebul UNESCO - s rekomendaciaSi istoriuli nagebobebis jgufis Tanamedrove rolis da maTi dacvis Sesaxeb (nairobi, 1976w.).
zemoTqmulidan gamomdinare  proeqtiT SemoTavazebuli didi moculoba, romelic gulisxmobs ramdenime saxlis da miwis nakveTis  gaerTianebas Seqmnis mZlavr moculobas, grandiozul sibrtyes, rac daarRvevs  meliqiSvilis quCis istoriulad Camoyalibebul  sivrcul-gegmarebiT struqturas da mxatvrul saxes.
 miuxedavad imisa, rom warmodgenili  grafikuli masalis mixedviT igrZnoba quCis arqiteqtonikis SenarCunebis mcdeloba _ gamoxatuli arsebuli nagebobebis  fasadebis mxatvruli saxis  misadagebaSi,  Riobebis formisa da ritmis ganmeorebaSi  _  miwis nakveTebis gamsxvilebis gamo gazrdilia masStabi. aseTi midgoma ewinaaRmdegeba zemoT aRniSnul kanonebs da   sarTulianobis dasaSveb maqsimalur maCvenebels. uflebrivi zonirebis mixedviT sarTulianoba quCis am monakveTiSi  ar unda aRematebodes 3-5 sarTuls.


dabejiTebiT SeiZleba iTqvas, rom QquCiSvilis quCam dakarga Tavisi Tavdapirveli masStabi, struqtura da gamorCeuli xasiaTi. daikarga is mxatvruli Rirebulebac, romelic Zvel ganaSenianebas ganumeorebel xibls sZenda da unarCunebda mas veris ubnisaTvis damaxasiaTebel masStabs.

  
 nageboba gegmarebiTi da mxatvruli TvalsazrisiT  agrZelebs XIX s-Si Camoyalibebuli Tbilisuri saxlis arqiteqturul-mxatvrul kompozicias.
es nagebobac ayalibebs mikroubnis quCaTa qsels _ Sesaxvevi am adgilas tydeba da marTi kuTxiT gadadis kostavas II Sesaxvevisken. am SenobasTan sruldeba quCis aRmavali xazi da gadadis mosworebul terasaze ganviTarebul kostavas II SesaxvevSi.
am Sesaxvevis ganaSenianebaSi mkveTrad gamoirCeva XX s-is 10-ani wlebis samsarTuliani, Seulesavi intensiuri wiTeli feris aguris Senoba  fasadis gansxvavebuli damuSavebiT. misi gegmareba agrZelebs Tbilisuri sacxovreblis tradicias. aRsaniSnavia, rom ezosken arsebuli xis aivnebis gaformebaSi SeiniSneba modernis stilis gavlena.
                                ganaSenianebis damasrulebeli,
momdevno mravalsarTuliani sacxovrebeli korpusi bolo wlebSia aSenebuli. misi mkveTr vertikals da betonis safasado sibrtyes disonansi Seaqvs ubnis am monakveTis ganaSenianebaSi. 
swored es monakveTi warmoadgens saproeqto teritorias. igi kostavas Sesaxvevisa da quCiSvilis quCebis damakavSirebeli mniSvnelovani kvanZia.

daskvna da rekomendaciebi

saproeqto teritoria Qg. quCiSvilisa da m. kostavas Sesaxvevs Sorisaa moqceuli. veris ubnis am monakveTSi  XIX s-is II naxevarSi soflis tipis dasaxlebas nelnela cvlis qalaquri ganaSenianeba. 1867 wlis rukaze  regularuli quCebiT Sevsebul monakveTebTan erTad, Zveli, iregularuli gegmarebis fragmentebi ikveTeba. am periodis nagebobebi ar

SemorCa. dRevandeli ganaSenianebis adreuli nimuSebi XIX_XX ss. mijnas da XX s-is dasawyiss miekuTvneba.
rogorc arqiteqturis mxatvrulma analizma aCvena, saproeqto teritoriis areali rTul reliefze terasulad ganTavsebul, erTmaneTTan kibiT dakavSirebul quCaTa sistemas moicavs, rac damaxasiaTebelia Tbilisis istoriuli ubnebis ganaSenianebisTvis.
bolo wlebSi quCiSvilis quCis  arqiteqturul-mxatvruli saxe mkveTrad Seicvala.  rogorc ukve aRvniSneT, daikarga misi Tavdapirveli masStabi da mxatvruli Rirebuleba. g. quCiSvilis quCaze ukve agebuli mravalsarTuliani Senobebis simravle da mimdinare samSeneblo procesi, Cans, mTlianad Seiwiravs am monakveTSi arsebul quCebis  Zvel gegmarebas da dRemde SemorCenili ganaSenianebis fragmentebs. sayuradReboa, rom  Zveli ganaSenianebidan jer kidev Semonaxulia Seulesavi aguris ori saintereso nageboba  _ g. quCiSvilis ## 8, 10, romelTa SenarCuneba Searbilebs mikro-ubnis uxeSi saxecvlis masStabs.



kostavas SesaxvevSi mdgari XIX-XX saukunis mijnaze agebuli Senobebi (kostavas quCisa da Sesaxvevis kuTxis erkeriani Senoba; kostavas  Sesaxvevi ## 2, 3;  kostavas II Sesaxvevi ## 2, 3 ) Tbilisuri tradiciuli sacxovreblis tipiuri nimuSebia, razec metyvelebs samSeneblo masala, masStabi, sivrcul-gegmarebiTi gadawyveta da fasadebis mxatvruli damuSaveba.
SenobaTa meore jgufi (kostavas quCisa da Sesaxvevis kuTxis Senoba; kostavas Sesaxvevi # 1) XX saukunis Sua wlebSia agebuli. es Senobebi  angariSs uwevs ukve Camoyalibebul istoriul-arqiteqturul  garemos. ar xdeba arqiteqturuli formebis meqanikuri gameoreba. miuxedavad imisa, rom maTi gadawyveta savsebiT Seesabameba 1930-50-iani wlebisTvis damaxasiaTebel arqiteqturas,  Senobebi Tavisi masStabiT, fasadebis sisadaviT da mxatvruli gadawyvetiT kargad Caewera ukve arsebul ganaSenianebaSi.
saproeqto teritoriis mimdebare arealis quCiSvilis quCis monakveTis Tavdapirveli arqiteqturuli saxe da gegmarebiTi struqtura ganadgurebulia. am mxriv  kostavas Sesaxvevis  mxare jerjerobiT inarCunebs ubnis Camoyalibebul arqiteqtrul-mxatvrul saxes.
yovelive amis gaTvaliswinebiT, nebismieri Carevisas gansakuTrebuli sifrTxilis gamoCenaa saWiro. axali moculobis gaCenis SemTxvevaSi yuradReba unda mieqces im faseulobaTa dacvas, rac axasiaTebs am mikroubans:
·         gasaTvaliswinebelia moculobiTi erTeulebis da miwis nakveTebis raodenoba; ar unda moxdes maTi gaerTianeba da gamsxvileba
·         angariSi unda gaewios reliefis Taviseburebas, rac ase kargad iyo gaTvaliswinebuli bolo dromde ubnis ganviTarebis mTel manZilze
·         ar unda moxdes reliefis  dafarva
·         sarTulianobis gansazRvrisas angariSi unda gaewios arsebul ganaSenianebas    
·         axali moculobebis fasadebis mxatvruli saxe, ritmuli danawevreba da feradovneba ar unda arRvevdes kostavas Sesaxvevis Camoyalibebul xasiaTsa da mxatvrul mTlianobas. upiratesoba unda mieniWos tradiciuli samSeneblo masalis gamoyenebas







saproeqto teritoriis istoriul-arqiteqturuli
                             kvleva

Tbilisi, veris ubani
ganaSenianeba g. quCiSvilisa da m. kostavas Sesaxvevis gadakveTasTan




istoriul veris ubanSi mdebare saproeqto teritoria moicavs Qg. quCiSvilisa da m. kostavas Sesaxvevs Soris moqceul ares. igi mdebareobs Tbilisis  istoriuli saxelmwifo dacviTi zonis buferul nawilSi, romelic T. WoveliZis quCasa da varazisxevs Sorisaa moqceuli.  



veris ubnis warmoSoba
da ganviTarebis istoria

dRevandeli veris teritoriaze, Tbilisis SemogarenSi, Crdilo-dasavleTiT mdebareobda sofeli vere, romelmac saxelwodeba miiRo mdinare veresgan (igive skvireTi). batoniSvili vaxuStis aRweris Tanaxmad: "xolo koJris CrdiloT kerZ ars skvireTis mdinare, aw wodebuli vere; gamosdis didgoris mTas, modis aRmosavliT, erTvis mtkvars dasavleTidam, tfilisis Crdilod kerZ. SesarTavsa zeda ars lurji monasteri".
XVIII s-Si veres samxreTis sazRvari  gabanaanTxevze gadioda (amJamindeli e. gabaSvilis quCis nawili), dasavleTidan _ vardisubanze (dRevandeli "semionovkis" dasaxleba ). CrdiloeTidan veres saburTalo emijneboda, xolo aRmosavleTidan _ mdinare mtkvari.
sofeli vere mniSvnelovan gzajvaredinze mdebareobda. SuasaukuneebSi aq gadioda Tbilisidan veris xevisken wamosuli diRmis gza (dRevandeli m. kostavas quCa), XIX s-is dasawyisidan am mimarTulebiT gadioda saqarTvelos samxedro gza. meore gza Tbilisidan wyneTisken miemarTeboda (amJamindeli g. meliqiSvilis quCa).
amJamindeli m. kostavas quCisa da zooparkis maxloblad mdinare vereze XVII s-is Suawlebidan arsebobda, aguriTa  da qviT nagebi oTxmaliani, 70 metris sigrZisa da 6 metris siganis xidi. igi XIX s-is bolos "did da lamaz" xidad ixsenieba.
XIX s-is 60-iani wlebis erTi aRweris mixedviT xids Tujis moajirebi hqonia. am xids iqiT didi safosto Sose ramdenime mosaxveviT adioda mTaze, saidanac ukve iwyeboda qalaquri dasaxleba. am teritoriaze  ixsenieba davrdomilTa TavSesafari,       qalaqis saavadmyofo, safosto ekipaJebis fabrika da sxva.
XIX s-is 60-ian wlebSi qalaqis dasavleTis sazRvarma moskovis quCas (dRevandeli rusTavelis moednis midamoebi) miaRwia, xolo mis miRma arsebuli sofeli vere ukve qalaqis gareubnad iqca. amave saukunis bolo aTeul wlebSi Tbilisis ganaSenianebuli teritoria varazis xevamde gavrcelda.
Tbilisis 1867 wlis gegmaze gareuban veres teritoriaze ukve daproeqtebulia momavali quCebis qseli, sadac regularuli quCebiT Sevsebul monakveTebTan erTad, Cans, Zveli, iregularuli gegmarebis fragmentebi, rac nawilobriv emTxveva saproeqto teritoriis mimdebare g. quCiSvilis quCis monakveTs.  gamokveTilia i. nikolaZis, m. kostavas da g. quCiSvilis quCebi.
1880-90-ian wlebSi aRniSnul teritoriaze mimdinareobs mSenebloba, rac intensiurad grZeldeba XX s-is dasawyisSi da varazisxevamde aRwevs.  1884 wlis gegmaze es xevi vardisxevis saxeliTaa datanili. XX s-is dasawyisSi p. meliqiSvilis quCasa da i. WavWavaZis prospeqts xevze gadebuli xidi akavSirebda. varazisxevis qveda nawilis amovseba 1948 wlidan daiwyo da dasrulda 1957 wels. am dros sruldeba amJamad TbilisisTvis ase mniSvnelovani saqalaqo magistralis Camoyalibeba, romelic akavSirebs vakes, veras da saburTalos. 
1913 wlis gegmaze Cans, rom gayvanilia meliqiSvilis  quCac. saproeqto teritoriaze aRniSnulia am mikro-ubnis mniSvnelovani nagebobebi _ samxedro vet. sammarTvelo, romelic, savaraudod, kostavas  Sesaxvevis teritoriaze lokalizdeba. SesaZloa, igi abanos,  an mis mezoblad arsebuli Senobebis adgilze mdgariyo. maxloblad arsebuli Senobebidan  gegmaze aseve aRniSnulia sameano institutis nagebobebi g. meliqiSvilisa da m. kostavas quCebs Soris.
1924 wlis gegmaze saproeqto ubanSi ukve sabolood aris Camoyalibebuli quCebis qseli, romelic dRevandel mdgomareobas emTxveva. kerZod, aq ukve gamokveTilia m. kostavas Sesaxvevi, romelic quCiSvilisa da m. kostavas quCebs akavSirebs.
1931 wels mdinare vereze aSenda axali xidi, amave periodSi CamoiWra klde mdinaris misadgomebTan da gafarTovda m. kostavas quCa. 



saproeqto ubnis arqiteqturis mxatvruli analizi

saproeqto teritoria _ ganaSenianeba g. quCiSvilisa da m. kostavas Sesaxvevis gadakveTasTan _ viTardeba mkveTrad damrec reliefze, ris gamoc doneTa sxvaoba g. quCiSvilisa da m. kostavas Sesaxvevs Soris metad sagrZnobia. amis gamo es ori quCa erTmaneTs ukavSirdeba kibiT.
quCiSvilis quCis Tavdapirveli saxe amJamad sakmaod Secvlilia. adre aq arsebuli sacxovrebeli saxlebis simaRle ar aRemateboda or-sam sarTuls. or mniSvnelovan saqalaqo magistrals _ g. meliqiSvilsa da m. kostavas _ Soris moqceuli es mikro ubani gamoirCeoda simyudroviT da kamerulobiT. g. quCiSvilis mimdebare rodenis quCaze arsebuli i.nikolaZis saxlmuzeumi, m. kostavas Sesaxvevis bolos mdebare misive saxelobis samxatvro skola da saswavlebeli kulturul-saganmanaTleblo funqcias sZenda sacxovrebel ubans.  am ori quCis kuTxeSi mdebareobda  sazogadoebrivi daniSnulebis Senoba _ abanoc.
 amJamad quCiSvilis quCam icvala, rogorc arqiteqturul-mxatvruli saxe, aseve _ funqcia. axla aq mravalsarTuliani sastumroebis simravlea. XIX s-is bolos gaSlili mSeneblobis dros SenarCunebuli quCis  Zveli gegmareba dRes SeiZleba daikargos, radgan arsebuli ganaSenianebisTvis damaxasiaTebel mcire nakveTebze  ver ganxorcieldeba dagegmili msxvili moculobebis ageba. 






Zveli Senobebis ngreva axlac mimdinareobs rodenis quCasa da g.  quCiSvilis quCas Soris moqceul teritoriaze.  am adgilze axali mravalsarTuliani Senobis agebaa gaTvaliswinebuli.
 dabejiTebiT SeiZleba iTqvas, rom QquCiSvilis quCam dakarga Tavisi Tavdapirveli masStabi, struqtura da gamorCeuli xasiaTi. daikarga is mxatvruli Rirebulebac, romelic ganaSenianebas ganumeorebel xibls sZenda da unarCunebda mas veris ubnisaTvis damaxasiaTebel masStabs.
sruliad gansxvavebulia saproeqto teritoriis sapirispiro mxare kostavas  Sesaxvevis mxridan, sadac quCis marcxena mxares ZiriTadad SenarCunebulia XX saukunis dasawyisSi Camoyalibebuli ganaSenianeba. igi miuyveba sagrZnoblad damrec reliefs, rasac upasuxebs nagebobebis sarTulianobis Semcirebis tendencia.
kostavas Sesaxvevis da quCiSvilis quCis terasebi erTmaneTs ganieri moajiriani   kibiT ukavSirdeba, romelic  TviTmyofadobas da Tavisebur elfers sZens am adgils. kibe-quCis dRevandeli saxe 1930-ian wlebs miekuTvneba da agrZelebs Tbilisis reliefze Sefenili istoriuli ganaSenianebisTvis damaxasiaTebel QquCebis mowyobis  tradicias.
am kibis Tavidan iSleba kostavas damreci Sesaxvevis plastiurad ganviTarebuli Sori perspeqtivi, romelic rbilad Caedineba, gadakveTs mTavar magistrals (kostavas quCa), da auyveba  sapirispiro mxaris aRmaval reliefs.


kostavas Sesaxvevis ganaSenianeba uaRresad sainteresoa Tavisi sivrcul-gegmarebiTi gadawyvetiT. am quCaze arsebuli  TiTqmis yvela nageboba mniSvnelovania rogorc mxatvrul-istoriuli, aseve _ memorialuri TvalsazrisiT: kostavas II Sesaxvevi #1   ( XX s-is 30-iani ww ) _ 1945-64 ww. cxovrobda saqarTveloSi saWadrako skolis fuZemdebeli viqtor gogliZe; kostavas II Sesaxvevi # 2 ( XX s-is dasawyisi) _ 1935-70 ww.  cxovrobda kinoreJisori irakli kandelaki.

m. kostavas Sesaxvevis mxatvrul saxesa da masStabs gansazRvravs  kostavas quCis kuTxesTan mdgari samsarTuliani  Senoba texili, erkeriani kuTxiT. es nageboba sakmaod did adgils ikavebs Sesaxvevis qveda monakveTSi, gamoirCeva fasadebis saintereso mxatvruli damuSavebiT da gegmarebiTi TvalsazrisiTac mniSvnelovan rols asrulebs am mikroubanSi.




mis gverdiT mdgari, XX s-is 20-iani wlebis aguris orsarTuliani Senoba (1930-ian wlebSi daSenebuli mesame sarTuliT) sada fasadiT xels uwyobs kuTxis Senobis ukeT warmoCenas.



 
















sagulisxmoa, rom am Sesaxvevis sapirispiro kuTxeSi dgas  1950-iani wlebis Senoba, romelic miuxedavad gazrdili masStabisa, erTgvarad, angariSs uwevs ubnis ganaSenianebis Camoyalibebul xasiaTs. am Senobas  agrZelebs damrec reliefze ganTavsebuli 1930-iani wlebis oTxsarTuliani  qvis Senoba, romelic gamoirCeva mkacri arqiteqtonikiT da fasadis sada damuSavebiT. 
 am SenobiT sruldeba kostavas Sesaxvevis SedarebiT ganieri monakveTi. momdevno, orsarTuliani sacxovrebeli saxli aguris Seulesavi fasadiT ekuTvnis am ubnis adreul SenobaTa ricxvs (XX s-is dasawyisi). igi viwro fasadiT  gamodis win da miuTiTebs quCis Tavdapirvel siganeze.    


  
mis sapirispirod mdgari XX s-is dasawyisis orsarTuliani kuTxis saxli ori fasadiT gadis quCebis gadakveTaze. nageboba gegmarebiTi da mxatvruli TvalsazrisiT  agrZelebs XIX s-Si Camoyalibebuli Tbilisuri saxlis arqiteqturul-mxatvrul kompozicias.


es nagebobac ayalibebs mikroubnis quCaTa qsels _ Sesaxvevi am adgilas tydeba da marTi kuTxiT gadadis kostavas II Sesaxvevisken. am SenobasTan sruldeba quCis aRmavali xazi da gadadis mosworebul terasaze ganviTarebul kostavas II SesaxvevSi.



am Sesaxvevis ganaSenianebaSi mkveTrad gamoirCeva XX s-is 10-ani wlebis samsarTuliani, Seulesavi intensiuri wiTeli feris aguris Senoba  fasadis gansxvavebuli damuSavebiT. misi gegmareba agrZelebs Tbilisuri sacxovreblis tradicias. aRsaniSnavia, rom ezosken arsebuli xis aivnebis gaformebaSi SeiniSneba modernis stilis gavlena.
                                ganaSenianebis damasrulebeli,
momdevno mravalsarTuliani sacxovrebeli korpusi bolo wlebSia aSenebuli. misi mkveTr vertikals da betonis safasado sibrtyes disonansi Seaqvs ubnis am monakveTis ganaSenianebaSi. 



kostavas II SesaxvevSi aRwerili mWidro ganaSenianeba ikavebs marcxena mxares. quCis persteqtivas nawilobriv ketavs mis perpendikularulad ganviTarebuli i. nikolaZis saxelobis samxatvro skolisa da saswavleblis Senoba. am monakveTSi xalvaTi ube iqmneba. mWidro ganaSenianebis sapirispirod gaSlili sivrcea sasporto moedniT, romlis miRma dgas xuTsarTuliani sacxovrebeli korpusi. 1960-ian wlebSi agebuli am Senobis ZiriTadi fasadi gadasasvleli xidebiT ukavSirdeba zeda terasaze ganviTarebul quCiSvilis quCas.   
 kibes marjvena mxridan emijneba 1930-iani wlebSi agebuli abanos Senoba, romlis sada  arqiteqturuli gadawyveta konstruqtivizmis elementebs Seicavs.






swored es monakveTi warmoadgens saproeqto teritorias. igi kostavas Sesaxvevisa da quCiSvilis quCebis damakavSirebeli mniSvnelovani kvanZia.




 



















daskvna da rekomendaciebi

saproeqto teritoria Qg. quCiSvilisa da m. kostavas Sesaxvevs Sorisaa moqceuli. veris ubnis am monakveTSi  XIX s-is II naxevarSi soflis tipis dasaxlebas nelnela cvlis qalaquri ganaSenianeba. 1867 wlis rukaze  regularuli quCebiT Sevsebul monakveTebTan erTad, Zveli, iregularuli gegmarebis fragmentebi ikveTeba. am periodis nagebobebi ar SemorCa. dRevandeli ganaSenianebis adreuli nimuSebi XIX_XX ss. mijnas da XX s-is dasawyiss miekuTvneba.
rogorc arqiteqturis mxatvrulma analizma aCvena, saproeqto teritoriis areali rTul reliefze terasulad ganTavsebul, erTmaneTTan kibiT dakavSirebul quCaTa sistemas moicavs, rac damaxasiaTebelia Tbilisis istoriuli ubnebis ganaSenianebisTvis.
bolo wlebSi quCiSvilis quCis  arqiteqturul-mxatvruli saxe mkveTrad Seicvala.  rogorc ukve aRvniSneT, daikarga misi Tavdapirveli masStabi da mxatvruli Rirebuleba. g. quCiSvilis quCaze ukve agebuli mravalsarTuliani Senobebis simravle da mimdinare samSeneblo procesi, Cans, mTlianad Seiwiravs am monakveTSi arsebul quCebis  Zvel gegmarebas da dRemde SemorCenili ganaSenianebis fragmentebs. sayuradReboa, rom  Zveli ganaSenianebidan jer kidev Semonaxulia Seulesavi aguris ori saintereso nageboba  _ g. quCiSvilis ## 8, 10, romelTa SenarCuneba Searbilebs mikro-ubnis uxeSi saxecvlis masStabs.


  

kostavas SesaxvevSi mdgari XIX-XX saukunis mijnaze agebuli Senobebi (kostavas quCisa da Sesaxvevis kuTxis erkeriani Senoba; kostavas  Sesaxvevi ## 2, 3;  kostavas II Sesaxvevi ## 2, 3 ) Tbilisuri tradiciuli sacxovreblis tipiuri nimuSebia, razec metyvelebs samSeneblo masala, masStabi, sivrcul-gegmarebiTi gadawyveta da fasadebis mxatvruli damuSaveba.
SenobaTa meore jgufi (kostavas quCisa da Sesaxvevis kuTxis Senoba; kostavas Sesaxvevi # 1) XX saukunis Sua wlebSia agebuli. es Senobebi  angariSs uwevs ukve Camoyalibebul istoriul-arqiteqturul  garemos. ar xdeba arqiteqturuli formebis meqanikuri gameoreba. miuxedavad imisa, rom maTi gadawyveta savsebiT Seesabameba 1930-50-iani wlebisTvis damaxasiaTebel arqiteqturas,  Senobebi Tavisi masStabiT, fasadebis sisadaviT da mxatvruli gadawyvetiT kargad Caewera ukve arsebul ganaSenianebaSi.
saproeqto teritoriis mimdebare arealis quCiSvilis quCis monakveTis Tavdapirveli arqiteqturuli saxe da gegmarebiTi struqtura ganadgurebulia. am mxriv  kostavas Sesaxvevis  mxare jerjerobiT inarCunebs ubnis Camoyalibebul arqiteqtrul-mxatvrul saxes.
yovelive amis gaTvaliswinebiT, nebismieri Carevisas gansakuTrebuli sifrTxilis gamoCenaa saWiro. axali moculobis gaCenis SemTxvevaSi yuradReba unda mieqces im faseulobaTa dacvas, rac axasiaTebs am mikroubans:
·         gasaTvaliswinebelia moculobiTi erTeulebis da miwis nakveTebis raodenoba; ar unda moxdes maTi gaerTianeba da gamsxvileba
·         angariSi unda gaewios reliefis Taviseburebas, rac ase kargad iyo gaTvaliswinebuli bolo dromde ubnis ganviTarebis mTel manZilze
·         ar unda moxdes reliefis  dafarva
·         sarTulianobis gansazRvrisas angariSi unda gaewios arsebul ganaSenianebas    
·         axali moculobebis fasadebis mxatvruli saxe, ritmuli danawevreba da feradovneba ar unda arRvevdes kostavas Sesaxvevis Camoyalibebul xasiaTsa da mxatvrul mTlianobas. upiratesoba unda mieniWos tradiciuli samSeneblo masalis gamoyenebas
·         aucileblad unda iyos SenarCunebuli quCa-kibe, romelsac marjvena mxridan emijneba saproeqto teritoria.





 Tbilisi, veris ubani

saproeqto teritoriis istoriul-arqiteqturuli
kvleva

ganaSenianeba p. meliqiSvilis,  S. RambaSiZis, g. quCiSvilis,
i. nikolaZis quCebs Soris moqceul teritoriaze




istoriul veris  ubanSi  mdebare  saproeqto  teritoria  moicavs ganaSenianebas  p. meliqiSvilis,  S. RambaSiZis,    g. quCiSvilisa da i. nikolaZis quCebs Soris. es monakveTi Sedis T. WoveliZis quCasa da varazisxevs  Soris moqceul qalaq Tbilisis gaSenebis regulirebis zonaSi.



veris ubnis warmoSoba
da ganviTarebis istoria

dRevandeli veris ubnis teritoriaze, Tbilisis gareubanSi Crdilo-dasavleTiT, XIX s-is bolo aTwleulebamde mdebareobda sofeli vere.  igi werilobiT wyaroebSi ixsenieba XVIII s-dan. sofelma saxelwodeba miiRo mdinare veresgan (igive skvireTi). batoniSvili vaxuStis aRweris Tanaxmad: "xolo koJris CrdiloT kerZ ars skvireTis mdinare, aw wodebuli vere; gamosdis didgoris mTas, modis aRmosavliT, erTvis mtkvars dasavleTidam, tfilisis Crdilod kerZ. SesarTavsa zeda ars lurji monasteri".
XVIII s-Si sofel veres samxreTis sazRvari  gabanaanTxevze gadioda (amJamindeli e. gabaSvilis quCis nawili), dasavleTidan _ vardisubanze (dRevandeli "semionovkis" dasaxleba). CrdiloeTidan veres saburTalo emijneboda, xolo aRmosavleTidan _ mdinare mtkvari.
sofeli vere mniSvnelovan gzajvaredinze mdebareobda. Sua saukuneebSi aq gadioda Tbilisidan veris xevisken wamosuli diRmis gza (dRevandeli m. kostavas quCa), XIX s-is dasawyisidan am mimarTulebiT gadioda saqarTvelos samxedro gza. meore gza Tbilisidan wyneTisken miemarTeboda (amJamindeli p. meliqiSvilis quCa).
 mdinare vereze XVII s-is Suawlebidan arsebobda, aguriTa  da qviT nagebi oTxmaliani xidi. am xids iqiT didi safosto Sose ramdenime mosaxveviT adioda mTaze, saidanac ukve iwyeboda qalaquri dasaxleba. am teritoriaze  ixsenieba davrdomilTa TavSesafari, qalaqis saavadmyofo, safosto ekipaJebis fabrika da sxva.
XIX s-is 60-ian wlebSi qalaqis dasavleTis sazRvarma moskovis quCas (dRevandeli rusTavelis moednis midamoebi) miaRwia, xolo mis miRma arsebuli sofeli vere ukve qalaqis gareubnad iqca. amave saukunis bolo aTeul wlebSi Tbilisis ganaSenianebuli teritoria ukve varazis xevamde gavrcelda.
Tbilisis 1867 wlis gegmaze gareuban veres teritoriaze ukve daproeqtebulia momavali quCebis qseli, sadac regularuli quCebiT Sevsebul monakveTebTan erTad Cans Zveli, iregularuli gegmarebis fragmentebi, rac nawilobriv emTxveva saproeqto teritoriis mimdebare g. quCiSvilis quCis monakveTs.  gamokveTilia i. nikolaZis, m. kostavas da g. quCiSvilis, o. rodenis  quCebi.




1880-90-ian wlebSi aRniSnul teritoriaze iwyeba  intensiuri ganaSenianeba da XX s-is dasawyisSi varazisxevamde aRwevs.  1884 wlis gegmaze es xevi vardisxevis saxeliTaa datanili. XX s-is dasawyisSi p. meliqiSvilis quCasa da i. WavWavaZis prospeqts xevze gadebuli xidi akavSirebda. varazisxevis qveda nawilis amovseba 1948 wlidan daiwyo da dasrulda 1957 wels. am dros sruldeba amJamad TbilisisTvis ase mniSvnelovani saqalaqo magistralis Camoyalibeba, romelic akavSirebs vakes, veras da saburTalos. 
1913 wlis gegmaze ukve Cans p. meliqiSvili quCa. 1924 wlis gegmaze saproeqto ubanSi sabolood aris formirebuli quCebis qseli, romelic dRevandel mdgomareobas emTxveva.



saproeqto ubnis arqiteqturul-mxatvruli analizi


ganaSenianeba p. meliqiSvilis,  S. RambaSiZis, g. quCiSvilis, i. nikolaZis quCebs Soris moqceul teritoriaze viTardeba damrec reliefze. saproeqto arealSi XIX s-is bolos da XX s-is  dasawyisisYaraerTi saintereso Senoba dgas. bolo xanebamde ZiriTadad SenarCunebuli iyo quCebis reliefTan morgebis tradiciuli Tbilisuri struqtura, sacxovreblis tipebi da mxatvruli saxe, Tumca bolodroindelma uxeSma Carevebma am ubansac ucvala saxe. gansakuTrebiT dazaralda quCiSvilis quCa, romlis Tavdapirveli saxe amJamad xelyofilia warmoebuli umasStabo axalmSeneblobebiT.




adre aq arsebuli sacxovrebeli saxlebis simaRle ar aRemateboda or-sam sarTuls.  mniSvnelovani saqalaqo magistralis _ p. meliqiSvilis  gamzirisa da g. quCiSvilis quCas Soris moqceuli es mikroubani gamoirCeoda simyudroviT da kamerulobiT. saproeqto teritoriis Zveli ganaSenianeba uaRresad sainteresoa Tavisi sivrcul-gegmarebiTi gadawyvetiT. am monakveTSi arsebuli  TiTqmis yvela nageboba sainteresoa mxatvrul-istoriuli TvalsazrisiT.
dabejiTebiT SeiZleba iTqvas, rom QquCiSvilis quCam dakarga Tavisi Tavdapirveli masStabi, struqtura da gamorCeuli xasiaTi. daikarga is mxatvruli Rirebulebac, romelic Zvel ganaSenianebas ganumeorebel xibls sZenda da unarCunebda mas veris ubnisaTvis damaxasiaTebel masStabs. Seicvala quCiSvilis quCis,  rogorc arqiteqturul-mxatvruli saxe, aseve _ funqcia. axla aq mravalsarTuliani sastumroebis simravlea. XIX s-is bolos am teritoriaze Camoyalibebuli qalaquri tipis dasaxlebam SeinarCuna ufro Zveli  urbanuli qsovilis fragmentebi, rac dRes  msxvili moculobebis gaCenis  gamo SeiZleba ukvalod daikargos. aRsaniSnavia, rom quCebis es kvanZi erT-erTi uadresia am ubanSi. igi ukve gamokveTilia XIX s-is rukebze da rogorc Cans, inarCunebs Zvel, Tavisufali gegmarebis fragments. Zveli Senobebis ngreva axlac mimdinareobs o. rodenis quCasa da g.  quCiSvilis quCas Soris moqceul teritoriaze.  am quCebis kuTxeSi axali mravalsarTuliani Senobebi igeba, aman SeiZleba  sabolood Seiwiros o. rodenis plastikuri quCis texili, rac mniSvnelovani danakargi iqneba veris ubnisTvis.
p. meliqiSvilis quCis gaswvriv ganlagebuli individualuri saxis mqone,  gansxvavebuli simaRlis da moculobis Senobebi am ubnisTvis damaxasiaTebel cocxal ritms qmnis, rac  quCis am monakveTs mxatvruli  da urbanuli RirebulebiT gamoarCevs.




saproeqto teritoriaze ganTavsebul _ meliqiSvilis q. #11-dan #29-is CaTvliT monakveTSi arsebul SenobaTa Soris Zeglis niSnis mqone  nagebobis statusi  miniWebuli aqvs #11 da #13 nagebobas.  am nagebobaTa urbanuli mniSvneloba xazgasmulia p. meliqiSvilisa da g. quCiSvilis quCebis damakavSirebeli patar-patara quCebisa da Sesaxvevebis kuTxeebSi mdgari Senobebis saintereso, mravalferovani gadawyvetiT: momrgvalebulkuTxiani, texilabrisiani, kurdoneriani da sxva.  TiToeul saxls  damoukidebeli, mcire zomis, myudro ezo aqvs irgvliv Semovlebuli xis aivnebiT, raSic Cans Tbilisuri sacxovreblis tradiciebis SenarCuneba da ganviTareba.




aseve mniSvnelovania i. nikolaZis quCaze XIX s-is bolos agebuli  erT da orsarTuliani sacxovrebeli saxlebis rigi, romelic miuxedavad quCis sruliad saxecvlili sapirispiro mxarisa,  Tavdapirvel masStabsa da xasiaTs unarCunebs ubans. aqve unda aRiniSnos i. nikolaZisa da o. rodenis quCebis saxlebisa da ezoebis struqturuli urTierTkavSiri. am saxlebis SesaniSnavi, xexiliani ezoebi aerTianebs  or quCas da  myudro oazisebs qmnis Zvel ubanSi. 



















aseve, aRsaniSnavia memorialuri Senobebis siWarbe: RambaSiZis q. # 9 _ XIX-XX ss. cnobili qarTveli msaxiobi qalis mako safarova-abaSiZis sacxovrebeli saxli; rodenis q. #6 _ cnobili qarTveli moqandakis i. nikolaZis saxl-muzeumi; nikolaZis q. #18 _ i. nikolaZis sacxovrebeli saxli; p. meliqiSvilis #25 cnobili qarTveli mean-ginekologis g. RambaraSvilis sacxovrebelo saxli da p. meliqiSvilisa da g. quCiSvilis quCebis kuTxeSi  mdebare  saxli,    sadac    cxovrobda      Tanamedrove








maTematikuri mecnierebis fuZemdebeli saqarTveloSi, Tbilisis saxelmwifo universitetis erT-erTi  damaarsebeli  a. razmaZe.
mikroubnis ganaSenianebaSi SeiZleba gamoiyos  mxatvruli TvalsazrisiT SedarebiT naklebad Rirebuli Senobebi, romelTa fizikuri mdgomareoba sakmaod mZimea.




SesaZlebelia maTi axali nagebobebiT Secvla. Tumca istoriul-mxatvruli Rirebulebis mqone, Camoyalibebul urbanul struqturaSi Careva gansakuTrebuli sifrTxiliT unda ganxorcieldes, miT ufro, rom dRes, am ubnisTvis damaxasiaTebeli Rirebuli nimuSebi fragmentulad aris SemorCenili. axali moculobis gaCenis SemTxvevaSi yuradReba unda mieqces im faseulobaTa dacvas, rac axasiaTebs am mikroubans.











rekomendaciebi saproeqto teritoriis ganviTarebisTvis

aRniSnuli ubani Sedis qalaq Tbilisis gaSenebis saxelmwifo regulirebis zonaSi, axalmSeneblobebTan dakavSirebiT gasaTvaliswinebelia garkveuli SezRudvebi:
·         SenarCunebuli unda iyos dagegmarebis struqtura da  arqiteqturul-sivrcobrivi garemo, urbanuli teritoriis istoriuli xasiaTi da yvela is masala, Tu elementi, romelic am xasiaTs gamoxatavs. axali nagebobebis mxatvruli gadawyveta  Sexamebuli unda iyos arsebul SenobebTan
·         daculi unda iyos istoriulad Camoyalibebuli urbanuli qsovili, romelic gansazRvrulia quCebis qseliTa da TiToeuli ganaSenianebuli miwis nakveTis konfiguraciiTa da zomiT
·         adaptaciis, an axali nagebobis mSeneblobisas angariSi unda gaewios arsebul sivrciT organizacias _ gansakuTrebiT mis masStabsa da miwis nakveTis zomas. ar unda moxdes miwis ramdenime sakadastro erTeulis gaerTianeba, an  daqucmaceba. axali moculobebis gaCenam  ar unda daarRvios ubnis istoriulad Camoyalibebuli masStabi, gegmarebiTi struqtura da xasiaTi
·         SenarCunebuli unda iyos reliefis Tavisebureba, ar  moxdes reliefis saxecvla

amgvari meTodologiur midgomebi pasuxobs saerTaSoriso kanonmdeblobis moTxovnebsac, kerZod, vaSingtonis qartias (1987w.).
miuxedavad imisa, rom dRemde warmoebuli axalmSeneblobebis dros  aRniSnuli SezRudvebi ignorirebuli iqna, maTi gaTvaliswineba aucilebelia ubnis ganaxlebisa  da ganviTarebis Semdgom  procesSi.
gasaTvaliswinebelia urbanuli memkvidreobis nimuSebisa da  istoriul garemoSi Tanamedrove dizainis CarTvis mimarT gamoxatuli pozicia (b. fildeni da iu. iukileto), ris mixedviTac axal nagebobas unda gaaCndes:
·         ritmi, romelic harmoniulia garemomcveli ganaSenianebis, urbanuli ritmisa da morfologiuri saxisa
·         masa, romelic SeTanadebulia konteqsts _ arc iseTi didi, rom daarRvios istoriuli ubnis intimuri, adamianuri masStabi da iseTi, rom gamoiricxos xelovnuri gaerTianeba miwis ramodenime nakveTisa erTi didi nagebobis gansaTavseblad
 igive moTxovnebia dayenebuli istoriul zonaSi axalmSeneblobebTan dakavSirebul UNESCO - s rekomendaciaSi istoriuli nagebobebis jgufis Tanamedrove rolis da maTi dacvis Sesaxeb (nairobi, 1976w.).

No comments:

Post a Comment